„YouTube“ vaizdo įrašuose gali būti keli muzikos kūriniai. Taip gali nutikti keliais atvejais, pvz., kai vaizdo įrašuose yra vadinamųjų mišinių. Šių vaizdo įrašų nuosavybė gali būti sudėtinga, kadangi gali būti nemažai garso įrašų ir (arba) kūrinių, į kuriuos gali būti pareikštos teisės. Kai pateikiami keli muzikos kūriniai, svarbu, kad leidimo partneriai tiksliai nurodytų nuosavybės dalis. Yra trys pagrindiniai scenarijai, kurie gali vykti esant tokiai situacijai; kiekvieno scenarijaus atveju egzistuoja geriausia teisių reiškimo praktika, kurią turėtų taikyti leidėjas.
Pagrindiniai grojaraščiai viename vaizdo įraše (dažnai painiojami su mišiniais)
Šiuose vaizdo įrašuose garso dalį sudaro keli atskiri muzikos kūriniai (paprastai visos trukmės dainos), leidžiamos viena po kitos; taip viename vaizdo įraše pateikiamas grojaraštis. Dažnai dėl kiekvienos vaizdo įraše esančios dainos teises pareiškia skirtingas garso įrašo išteklius.
Šie atvejai sprendžiami taikant įprastą teisių reiškimo ir (arba) susiejimo tvarką.
- Kaip įprasta, leidėjai turėtų susieti savo muzikos kūrinio dalis su visais garso įrašo ištekliais, kurie reiškia teises dėl vaizdo įrašo.
- Jei atitinkamas (-i) garso įrašo išteklius (-ai) nepareiškia teisių į atitinkamus vaizdo įrašus, leidimo partneris turėtų tiesiogiai bendradarbiauti su garso įrašą valdančiu partneriu, kad į vaizdo įrašą teisės būtų pareikštos naudojant tinkamą išteklių.
Atminkite, kad šie vaizdo įrašai nėra mišiniai, nors kai kurios jų savybės panašios.
Vaizdo įrašai, dėl kurių pateiktos paraiškos prisijungus; nėra garso ištekliaus, muzikos vaizdo įrašo, albumo viršelio arba jie nurodyti netinkamai
Šių vaizdo įrašų garso takelį sudaro sujungtos dainos, kurias vis dėlto galima atskirti (pvz., naudotojo dainavimas a capela, sklandžiai sujungiantis dainas, kaip mišinyje). Partneriai iš garso įrašų studijų kartais pareiškia teises į šiuos vaizdo įrašus naudodami vieną ar daugiau pagrindinio garso įrašo išteklių, nors pagrindinis įrašas vaizdo įraše nenaudojamas. Tai netinkamas būdas.
- Leidėjai pirmiausiai turėtų ieškoti esamų garso įrašo išteklių, kurie atitiktų visą vaizdo įraše esantį mišinį (t. y. vieną išteklių visiems muzikos kūriniams, kuriuos vaizdo įraše atlieka atlikėjas), Suradus tokį išteklių, reikia vadovautis kitos skilties nurodymais („Mišinys su garso ištekliumi, muzikos vaizdo įrašu, albumo viršeliu“).
- Nesuradus mišinį atitinkančių garso išteklių, siekiant tiesiogiai pareikšti teises į vaizdo įrašą, gali būti naudojami muzikos kūrinio dalių ištekliai; mokėjimai bus automatiškai proporcingai paskirstyti pagal teisių į muzikos kūrinį paraiškas, pateiktas dėl atitinkamo vaizdo įrašo. Jei leidėjas valdo kelis mišinyje esančius muzikos kūrinius, jis turėtų pateikti paraiškas dėl kiekvieno kūrinio.
- Svarbu prašyti, kad visi garso išteklių, kurie nėra susiję su mišiniu, dėl kurio pateikta paraiška prisijungus, savininkai savo paraiškas atsiimtų. Pavyzdžiui, jei dėl populiarios dainos perdirbinio paraišką pateikė tos dainos oficialus pagrindinis garso įrašo išteklius, leidimo partneris turėtų prašyti garso įrašų studijos paraišką atsiimti.
Kaip ir ankstesniu atveju, šios dainos nebūtinai yra mišiniai ir šie atvejai gali būti sprendžiami taikant įprastą teisių reiškimo ir (arba) susiejimo tvarką.
Mišinys su garso ištekliumi, muzikos vaizdo įrašu, albumo viršeliu
Šiais atvejais dėl vaizdo įrašo paraišką pateikia atskiras garso įrašas, muzikos vaizdo įrašas, albumo viršelis, kuris atitinka visą mišinį ir visus jame pateiktus kūrinius. Jei į šių vaizdo įrašų garso takelį atskirus kūrinius bandys įterpti keli leidėjai, jie pateks į konfliktą, nes išteklius, kuris reiškia teises į vaizdo įrašą, iš tikrųjų nurodo kelis muzikos kūrinius. Leidėjai turėtų bendradarbiauti, kad tiksliai nurodytų savo nuosavybę; jie taip pat gali pasitelkti toliau nurodytą veiksmų eigą, kad pagreitintų procesą.
- Leidimo partneris identifikuoja atitinkamame mišinyje esantį garso įrašo išteklių ir perklauso mišinį, nustatydamas bendrą atitinkančių kūrinių skaičių. Pastaba: naudojant šį metodą kūrinio pasikartojimų skaičius ir kūrinio ilgis nenurodomi; nurodomas tik bendras konkrečių kūrinių skaičius.
- Tada partneris sukuria naują kūrinio dalies išteklių, esantį mišinyje, o ne naudoja esamą kūrinio dalies išteklių nurodytam kūriniui.
- Kad apskaičiuotų nuosavybės procentinę dalį, leidėjas savo nuosavybės (atskiro kūrinio) procentinę dalį turi padauginti iš 1 ir padalinti iš mišinyje panaudotų kūrinių skaičiaus.
Pavyzdys
- Dainą „Dainų mišinys“ nurodo garso įrašo išteklius „Mišinio-garso įrašo išteklius“. Dainų mišinyje yra 4 skirtingi muzikos kūriniai: 1 daina, 2 daina ir kt.
- Leidėjas A gali pateikti 40 proc. 1 dainos atlikimo licenciją ir 20 proc. 2 dainos atlikimo licenciją. Licencijos galioja visame pasaulyje.
- Leidėjas A randa mišinio-garso įrašo išteklių ir perklauso nuorodos failą. Jis nustato, kad mišinyje yra 4 muzikos kūriniai (1 daina, 2 daina ir kt.). 1 padalintas iš 4 = .25; tai reiškia, kad kiekvienas muzikos kūrinys nurodo 25 proc. mišinio.
- Tada leidėjas sukuria naują muzikos kūrinio dalies išteklių, kuris nurodo jo unikalų indėlį į mišinį – „Mišinio-muzikos kūrinio išteklių“. Svarbu, kad šis išteklius skirtųsi nuo esamų muzikos kūrinio dalies išteklių, susijusių su 1 daina ir 2 daina.
- Kadangi leidėjas A gali licencijuoti 40 proc. 1 dainos ir 20 proc. 2 dainos, naujojo mišinio kūrinio dalies ištekliaus procentinė dalis yra (40 proc. nuosavybės * 25 proc. mišinio) + (20 proc. nuosavybės * 25 proc. mišinio) = 15 proc.
- Leidėjas A įterpia mišinio-muzikos kūrinio išteklių į mišinio-garso įrašo išteklių.