Iš kur „Google“ gauna šią informaciją?
„Google“ apskaičiuoja išmetalų įvertinimus naudodama naujausiąkelionių poveikio modelį (angl. „Travel Impact Model“, TIM) – tai „Google“ administruojamas modelis, prižiūrimas patarėjų komiteto, sudaryto iš geriausių tvarumo ir aviacijos ekspertų. TIM yra skaidrus ir nuolat tobulinamas išmetalų įvertinimo modelis, kuriamas iš viešųjų ir licencijuojamų išorinių duomenų rinkinių ir pagrįstas naujausiais mokslo ir tarptautiniu mastu pripažintais standartais.
Jei reikia daugiau informacijos, žiūrėkite šias skiltis:
Išmetalų kiekis per visą orlaivio naudojimo laikotarpį
Kelionių poveikio modelis (angl. „Travel Impact Model“, TIM) atsižvelgia į visą deginant reaktyvinius degalus susidarančių išmetalų kiekį per visą orlaivio naudojimo laikotarpį, įvertindamas per laiką nuo degalų išgavimo iki sudeginimo susidarančius išmetalus. Per laiką nuo degalų išgavimo iki sudeginimo susidarantys teršalai – tai išmetalų, išmetamų gaminant ir gabenant reaktyvinius degalus, bei anglies dioksido (CO2), išmetamo degalus deginant per pakilimą, skrydį ir nusileidimą, kiekio suma.
Be CO2 įvertinimo, TIM konvertuoja su CO2 nesusijusius išmetalus į savo CO2 ekvivalentą (CO2e), atsižvelgdamas į globalinio atšilimo potencialą.
Tipinė išmetamoji tarša
Tipinis išmetalų kiekis – tai išmetalų kiekio mediana jūsų ieškomame maršrute. Mediana skaičiuojama kaip visų galimų maršruto išmetalų verčių vidurinė vertė, įvertinant skrydžius per ateinančius metus.
Kiekvieno skrydžio išmetalų įvertinimai lyginami su maršruto mediana. Taip „Google“ identifikuoja skrydžius, kurių išmetalų kiekis yra didesnis, tipinis arba mažesnis.
Vykdydami tam tikras paieškas galite nerasti „mažesnės taršos“ skrydžių. Taip nutinka, jei skrydžiai jūsų ieškomomis datomis nėra mažiau taršūs nei maršruto mediana. Jei norite rasti mažiau anglies dioksido išskiriančių skrydžių, išbandykite kitas datas.
Nežinoma išmetamoji tarša
Išmetalus veikiantys faktoriai
Faktinis išmetalų kiekis gali būti kitoks ir priklausyti nuo įvairių toliau išvardytų veiksnių.
- Orlaivio modelis ir konfigūracija
- Orlaivio greitis ir aukštis
- Atstumas nuo išvykimo vietos iki kelionės tikslo
- Keleivių skaičius
Norint suprasti mūsų teikiamus išmetalų kiekio įverčius, svarbu žinoti toliau pateiktą informaciją.
- Skrydžiai be persėdimų ne visada teršia mažiau, ypač jei maršrutas ilgas. Skrydis su keliais persėdimais efektyviai degalus naudojančiais orlaiviais gali teršti mažiau nei skrydis be persėdimų.
- Panašios talpos ir nuskrendamo atstumo orlaivių išmetalai gali labai skirtis. Juos lemia orlaivio tipas, oro linijų pasirinktas vietų išdėstymas ir kiti veiksniai.
- Apskaičiuojant skrydžių į ir iš JAV, taip pat JAV vidaus skrydžių poveikį į modelį įtraukiami keleivių apkrovos faktoriai, nustatyti naudojant JAV transporto departamento istorinius duomenis. Skrydžių už JAV ribų atveju naudojame „ch-aviation“ teikiamus istorinius apkrovos faktorių duomenis. Apskaičiuojant visų kitų skrydžių išmetalų kiekį atsižvelgiama į 2019 m. (laikotarpį iki koronaviruso (COVID-19) pandemijos) sektoriaus vidutinį apkrovos faktorių. Daugiau informacijos apie mūsų naudojamus duomenų šaltinius ir apkrovos faktorių apskaičiavimą rasite „GitHub“ dokumentuose.
- Skaičiuodami išmetalus dar neatsižvelgiame į tokius veiksnius kaip skrydžio kryptis, tvarių aviacinių degalų naudojimas ar lėktuvo krovinio svoris.
Kiti lėktuvų skrydžių keliamo atšilimo efekto aspektai
Be CO2 išmetimo į atmosferą, skrendant gali pasireikšti ir kiti atšilimo efekto aspektai, pavyzdžiui, inversijos pėdsakai.
Regionuose, kuriuose yra daug drėgmės, vandens garai ore kondensuojasi aplink suodžių daleles iš išmetamųjų dujų ir užšąla. Jie sudaro debesį primenančius kondensacinius, kitaip – inversijos, pėdsakus. Dauguma inversijos pėdsakų greitai išsisklaido, tačiau nedidelės dalies skrydžių atveju dėl atmosferos sąlygų susidaro inversijos pėdsakai, kurie išlieka, paplinta ir atmosferoje sulaiko šilumą.
Atsižvelgiant į inversijos pėdsakus, skrydžio poveikis atšilimui gali būti iki 60 proc. didesnis, nei rodo įverčiai, apskaičiuoti atsižvelgiant tik į sudegintų degalų kiekį (Lee, 2021 m. CO2e / GWP100). Nors žinome, kad tik maždaug 10 proc. skrydžių generuoja didžiąją dalį nuolatinių inversijos pėdsakų, sunku prognozuoti jų formavimąsi ir priskirti poveikį konkretiems skrydžiams, pvz., iš anksto numatyti intensyvios taršos savaites ar mėnesius. Be to, nėra mokslinio konsensuso, kaip galėtume kiekybiškai įvertinti konkrečių skrydžių poveikį. Dėl šių priežasčių šis rodiklis šiuo metu neįtraukiamas į modelį, naudojamą išmetalų kiekiui apskaičiuoti.
„Google“ bendradarbiauja su mokslininkais, akademine bendruomene ir pramonės ekspertais siekdama patikimai prognozuoti skrydžio inversijos pėdsakų poveikį. Galiausiai planuojame įtraukti šias prognozes į TIM.
Traukinių išmetamosios taršos vertinimas
Apskaičiuodama traukinių generuojamų išmetalų kiekį, „Google“ naudoja metodą, kuriuo atsižvelgiama į nuvažiuotus kilometrus ir paieškoje nurodytą keleivių skaičių. IEA duomenimis per eksploatacijos laiką traukinys sugeneruoja vidutiniškai 19 gramų CO2e išmetalų vienam keleivio kilometrui. Tikslus išmetalų kiekis priklauso nuo traukinio ir operatoriaus. IEA duomenys atnaujinami kasmet, o „Google“ stengiasi gauti tikslią traukinių operatorių informaciją.